Versione :

U celu supra à a ricciata

Essa spachjatu, chì incantu
Quandu si pò sunnià à qualchissia,
Ciuttà si in celu, fighjulà a cursa scemma
Di l’aceddi.
A to incapacità à parlà, à dì à unu un qualcuseddu di primura,
A si portani l’aceddi nantu à i so ali, tacca nera
Chì sciuppa di biancori, com’è spiriola di fumu
Chì si sbucina è lascia scattizzà u lumu.
L’andati alati s’alargani in celu, è u to cori
Si ni stà quì inghjò,
In accordiu cù i so fatti à iddu.
In u celu è al di là, va puri, ma ùn ti scurdà
Chì l’infinitu ùn hè :
L’essezza s’aspetta in cori à tè,
Luntanu da issi spazii tamanti, in u vicinà,
un affioru silenziosu,
è quiddu tempu si ghjoca cù l’accenula d’una uchjata carina,
spiranza di l’infattibili,
è puri sonniu à li volti.